Sveiki, nežinau ar pavyks glaustai ir aiškiai nupasakoti savo situaciją, bet neišmanau kaip man elgtis, nes nesusitvarkau su savo emocijomis. Prieš beveik 3 metus susipažinau su vyru, kuriuo susižavėjau. Jis užsienietis. Dažniausiai bendraudavome internetu, kartais susitikdavom, bet susitikimai trukdavo vos po kelias dienas. Negalėčiau teigti, kad jį įsimylėjau, bet jis mane kažkuo traukė. Dėl kultūrinių skirtumų sutarėme, kad tarp mūsų rimtų santykių nebus, tačiau vistiek susitikdavome, jam atvykus į Lietuvą. Aš prie jo prisirišau, juo pasitikėjau ne tik kaip vyru, bet ir kaip žmogumi ar draugu. Jis man minėjo, kad dėl asmeninių priežasčių, kurių man neatskleidė, ketina kažkada ateity sudaryti fiktyvią santuoką (man tuoktis fiktyviai nesiūlė, nes aš, jo žodžiais tariant, per daug jam reiškiu). Vėliau mūsų bendravimas retėjo, tačiau “interneto dėka” beveik prieš metus sužinojau, kad jis vedė. Man buvo šokas. Skaudu ne dėl to, kad vedė, bet dėl to, kad tas “kažkada ateity” jau suplanuota ir įvyko. Tikėjau, kad aš jam esu pakankamai artima, kad praneštų iš anksto tokį dalyką. Žinoma mano reakcija labiau panėšėjo į išduotos moters skausmą, nei į šiaip draugės. Jis man prisiekinėjo, kad jam buvo per sunku tokį dalyką man pasakyti, kad santuoka fiktyvi ir pan. Tada man pažvelgus į jo vestuvinę nuotrauką, intuicija sakė, kad ne viskas čia taip ir “fiktyvu”. Šį pavasarį jis mane pakvietė į svečius pas save, ir dar kartą mes apie tai kalbėjom, kad jo santuoka fiktyvi, kad aš jam vienintelė svarbiausia. Nusprendėm, kad tai bus paskutinis mūsų pasimatymas. Grįžusi jaučiau širdy kartėlį, kurio kilmės nesugebu paaiškint. Po to laiko mes praktiškai nebendravom, ir aš jau maniau, kad jį pamiršau. Tačiau pastarąsias kelias naktis aš jį sapnuodavau, kol šiandien nusprendžiau žvilgtelėti į “facebook’ą”. Ten pamačiau jo “fiktyvią” žmoną su 5-6 mėn nėštumo pilvuku. Man rankos nusviro iki žemės. Parašiau jam žinutę, iš pradžių jis gynėsi, kad ji nesilaukia, bet vėliau patvirtino. Supratau, kad jam vis dar buvau neabejinga ir, kad žmogus kuriuo norėjau tikėti ir pasitikėti, man visą laiką melavo. Šilti jausmai staiga virto didžiuliu nusivylimu ir neapykanta jam. Vos atsigavau po žinios apie jo vestuves. Nenoriu gyventi su neapykanta, noriu jam atleisti, bet šiuo metu nerandu jėgų. Žinau, kad viskas šiame gyvenime vyksta ne be priežasties. Neišmanau, kaip man susitvarkyti su savo jausmais ir emocijom, kaip jam atleisti?

Sveika Aušra, sakykite, dėl ko jaučiate tokį kartėlį, neapykantą, ko negalite atleisti? Kad jis sukūrė šeimą kai buvote sutarę jog tarp jūsų nieko rimto nebus ir susitikote paskutinį kartą? Ar, kad neišdrįso pasakyti tiesos? Deja kartais vyrai elgiasi kaip bailiai ir silpnavaliai, tačiau juk negalite sakyti, kad jums viskas buvo visiška naujiena ir šokas. Kaip pati rašėte jūs nujautėte, kad ten ne fiktyvi santuoka. Man žvelgiant į viską iš šalies tai panašiau ne į išduotą meilę, o į įžeistą jūsų savimeilę ir nuoskaudą, kad jūs likote viena. Jūs visą tai širdyje ir taip jautėte, žinojote, tik pati nenorėjote pripažinti ir melavote pati sau kaip ir jis jums.

Jums iškritusios kortos Nuosprendis, Imperatorius ir Kardų Karalius rodo, kad elgiatės tarsi jums visos naujienos apie jo šeimą didelis šokas ir staigmena. Tačiau tiesa ta, kad jūs ir pati nebuvote visiškai atvira su savimi ir juo apie savo jausmus jam ir ko iš jo norite. Matau, kad jam jūs paskyrėte savo gyvenime kur kas svarbesnį vaidmenį, nei nerimtos draugystės be įsipareigojimų ir bendros ateities. Ir tikėjotės iš jo kur kas daugiau. Tik pati nedrįsote to siekti. Gal dėl kultūrų skirtumo, gal dėl kitų priežasčių.

Kortų patarimas yra vadovautis ne emocijomis, o logika, būti sąžiningai pačiai su savimi, pripažinti kodėl kiekvienas jūsų elgėtės taip kaip elgėtės ir kad kitokio rezultato vargu ar galima buvo tikėtis. Taip, skaudu, ad žmogus melavo, bet jūs pati jam tai leidote jausdama jog jis ne visai nuoširdus, tačiau norėdama tikėti melu. Gal jis ir pats sau melavo ir manė jums sakantis tiesą, nutylintis tik nedidelę smulkmeną, kad jūsų neskaudinti, tik ji ėmė ir išaugo į kai ką labai reikšmingo. Supraskite žmogišką prigimtį, silpnumą, jūsų abiejų sąžiningumo ir atvirumo su savimi ir vienas su kitu trūkumą ir paleiskite jį. Tegu būna sau laimingas. Nešiodamasi savyje kartėlį tik užsitikrinsite sau vienatvę.

Norinčius atsiųsti savo klausimą nemokamam penktadienio būrimui kviečiu perskaityti šios akcijos-atrakcijos sąlygas ir taisykles čia: Magiškasis penktadienis – nemokami būrimai. Jei skubate, arba turite sudėtingesnį klausimą nei priimami nemokamam būrimui galite užsisakyti asmeninę konfidencialią ir kur kas išsamesnę mano konsultaciją.