Meilė ir pinigai visais laikais buvo aktualiausios temos. Pamėginome pažvelgti kitu kampu, kodėl kartais ta meilė nepasibeldžia į mūsų širdis, kodėl net magija nepadeda susigrąžinti prarastų jausmų ar kodėl pinigai slysta iš rankų…

„Gatvėje mane sustabdė čigonė ir paprašė pinigų. Kadangi atsisakiau duoti, ji pačiupo mano delną ir ėmė burti ateitį. Prisakė labai blogų, bauginančių dalykų, kurie niekaip neišeina iš galvos. Labiausiai įstrigo jos žodžiai, kad pateksiu į avariją. Dabar bijau sėsti į automobilį, eiti per gatvę. Pašlijo nervai, ėmiau sapnuoti košmarus, apniko nerimas, praradau gyvenimo džiaugsmą. Ar tikrai lemta išsipildyti tam, ką išpranašavo čigonė? Kaip atgauti emocinę pusiausvyrą?“ Aušra

„Čigonšikais burtais“ vadinu tokį senamadišką darbo stilių, kai kortų (nesvarbu kokių) padedamos būrėjos atsako į klausimus, kas laukia, įvyks kažkas ar ne ir t. t. Tarsi žmogaus ateitis išties būtų jau nulemta ir užrašyta, o jis būtų tik bevalis aktorius vaidinantis jam duotą scenarijų. Taip tikriausiai dirba žmonės, nesusimąstantys, ką daro, ir nesuprantantys Visatos bei žmogaus gyvenimo dėsnių. Visai neseniai į mane kreipėsi moteris nugąsdinta bioenergetiko, kuris jai pasakė jog neužilgo jos vyras ir vienas iš vaikų mirs. Ir jokios pagalbos, jokio sprendimo, jokios galimybės tai pakeisti. Apimta panikos moteris verkė ištisas dienas, baimindamasi netekti mylimo vyro ir vaiko. Ir jautėsi bejėgė prieš tokio „eksperto“ ištartą pranašystę. Iš vienos pusės mirties datos numatyti niekam neduota, išimtys tokios retos, kad neverta jomis pasikliauti. Greičiausiai čigonė norėjo jus įbauginti, kad duotumėte jai pinigų. Svarbiausia, jums nukreipti mintis ir negalvoti apie liūdnas pranašystes, nes mintys yra stipri energija, prikviečianti tuos dalykus, apie kuriuos nuolat mąstome. Be to, turite žinoti, kad žmogus pats kuria savo ateitį. Tai lemia mūsų norai, sprendimai ir veiksmai.

Aušrą noriu paskatinti pažvelgti į šią situaciją blaiviai ir racionaliai, juk akivaizdu jog čigonė tokiu būdu manipuliavo jumis siekdama naudos sau ar keršydama jog nedavėte pinigų ir sureikšminti tai, ką ji pasakė nevertėjo. Tačiau dabar kai jau leidote tai minčiai jumyse įsišaknyti, kai pati išauginote tą baimę kone iki paranojos jūs pati sukūrėte šią negatyvią programą, kuri siekia realizuotis. Gal padėtų psichologinis pratimas. Nepamenu kokios genties indėnai susapnavę blogą sapną jį suvaidindavo, kad jis jau būtų išsipildęs saugiu ir kontroliuojamu būdu ir taip ta energija išsikrautų. Taigi „užsižiopsokite“ ir lengvai atsitrenkite į stovinčią savo mašiną. Mintyse labai įtaigiai, su įsitikinimu sau pasakykite, kad va pranašystė išsipildė ir dabar esate nuo jos laisva bei galite ramiai gyventi toliau. Ir tiesiog dėl viso pikto kompensuokite visą sukurtą neigiamą programą priešinga teigiama, t.y. įsivaizduokite save ramiai, saugiai ir be menkiausio rūpesčio vairuojančią saugiomis gatvėmis, ramiai ir su šypsena einančią per gatvę, kai mandagūs vairuotojai sustoja, praleidžia jus ir šypsodamiesi jums pamojuoja. Pajuskite vidinį saugumą ir ramybę ir jei tik grįš neigiamos mintys ir baimės, tuojau pat pagaukite save ir mintyse su stipriu jausmu prasukite pozityvųjį scenarijų.

„Man nesiseka asmeninis gyvenimas. Vyras buvo susiradęs kitą moterį ir norėjo skirtis. Kreipiausi net į magijos žinovę, kad padėtų jį susigrąžinti. Pavyko, jis išsikrovė lagaminus, grįžo į šeimą, tačiau gyvenimas kartu tapo nepakenčiamas. Viskas dar blogiau nei buvo. Santykiai visiškai pašlijo, neliko nieko bendra – vien neapykanta, tuštuma. Kaip susigrąžinti tuos jausmus, tuos santykius, kurie buvo mūsų vedybinio gyvenimo pradžioje? Gal man nereikėjo griebtis jokios magijos?..“ Regina

Pirmiausiai reikėtų atskirti tikrąją meilę ir įsimylėjimą bei egoistinį norą turėti. Tikrą meilę per laiką subrandina du vienas kitam tinkantys ir derantys visais lygmenimis (nuo genetinio iki intelektualinio) žmonės. Tokio dalyko jokiais kerais nesukursi. Jei meilė ne tokia ar jos nebėra ir žmogus nusprendė išeiti, gali tik jėga pririšti, bet ne priversti mylėti. Nes tikroji meilė – ne tik jausmas. Tas ryšys kyla iš to, kad žmonės puikiai vienas kitam tinka, kartu įveikė išbandymus, išsiugdė charakterio savybes, leidžiančias jiems būti idealia pora vienas kitam. O argi mylintis žmogus iš tiesų galėtų pririšti ir laikyti mylimą partnerį, kai šis nebėra laimingas ir nori išeiti? Ne! Taip elgiamės dažniausiai skatinami egoistinių motyvų. Tai gali būti savimeilė, galbūt nevisavertiškumo jausmas ar vienatvės baimė. Arba – materialistiniai išskaičiavimai: poreikis neprarasti finansinio saugumo ar ištekėjusios moters statuso visuomenėje ir pan.

Net vaikai, kurie sugriuvus šeimai liktų be vieno iš tėvų, šiuo atveju nėra pasiteisinimas, kodėl turėtume prievarta sulaikyti kitą žmogų. Tokiu atveju vaikai augs matydami blogą pavyzdį.

Neseniai bendravau su kliente, kurios giminėje visos moterys patyrė šeimos griūtį ir visos griebėsi magijos, kad susigrąžintų savo antrąją pusę (senelė, mama, teta). Kai numečiau šiai moteriai kortas, jos parodė, kad ši karminė iš kartos į kartą einanti pamoka tęsis tol, kol tos giminės moterys išmoks mylimam vyrui atleisti, susitaikyti su jų sprendimu ir jį paleisti. Tiesiog apraudoti netektį negana, jos turi išmokti iš tiesų paleisti ir atleisti tiek vyrui, tiek sau. Daugeliu atvejų, kai santykiai griūva, aš raginu susilaikyti nuo magijos ir geriau įsigilinti (aš tam psitelkiu Taro kortas), kodėl tai vyksta, kokios to priežastys, kokių dar yra galimybių ir ko reikia, kad santykiai pagerėtų. Tačiau tai reikalauja pastangų, pokyčių. Tai daug sudėtingiau nei užsisakyti kerus, kad vyras liktų kartu. Teisingiausia yra ne pulti kaltinti kitą, o pagalvoti, ką aš darau ne taip, kaip elgtis, kad tie santykiai įgytų kitą atspalvį, prasmę ir formą.

„Išsiskyriau su antru vyru. Taip ir norisi išrėžti, kad jie visi – kiaulės. Jiems rūpi tik kotletai, alus ir televizorius. Kodėl man nesiseka sutikti normalaus vyro? Kodėl kiekvieną kartą įsimyliu, kaip vėliau paaiškėja, labai panašų į savo pirmąjį sutuoktinį. Ir viskas, kartojasi lyg užburtame rate?“ Greta

Kiekvienas ryšys su kitu žmogumi užsimezga ne šiaip sau. Pora atlieka vienas kitam ir mokytojo vaidmenį, tai reiškia, kad susitikę du žmonės turi kažko išmokti, tobulėti patys ir spręsti problemas. Be abejo, iškilus sunkumams santykiuose, lengviau juos tiesiog nutraukti nei spręsti. Santykių krizės atsiranda tam, kad du žmonės išmoktų sau skirtas pamokas , įgytų tam tikras savybes: nuolankumo pasitikėjimo, gebėjimo atleisti, išklausyti ir pan. Jeigu bijome pokyčių, paliekame partnerį, problema lieka neišpręsta. Papuolame į užburtą ratą, nes, jei patys neiskeičiame, pritraukiame vėl tokį partnerį, kokio esame verti. Ir vėl laukia ta pati pasikartojanti santykių krizė. Dažnai moterys prašo manęs atlikti Reiki energijos seansą harmonizuoti esamiems santykiams, ar kad padėtų pritraukti tinkamą porą laimingiems santykiams. Paprašius svarbu būti pasirengus priaugti iki jų kaip asmenybei, tapti žmogumi, sugebančiu sukurti iš išlaikyti tuos juos. Tam gali prireikti daugiau ar mažiau laiko. Neretai tokiu atveju lydi ir asmenybę formuojantys išbandymai, iššūkiai – pokyčiai, be kurių negalėtume keistis.

Aš galiu padėti atsiverti meilei, įsileisti jos daugiau į savo gyvenimą, lengviau pritraukti ir atpažinti sau tinkamą žmogų. Visgi tai nepadės išsisukti nuo darbo, kurį turi atlikti pats žmogus. Jei pats nesikeičia, vėliau susiduria su ta pačia situacija ir moterys ateina nusivylusios, skųsdamosi, kad joms vis pasitaiko vien niekšai, kurie išduoda, palieka ar dar kažkuo būna blogi. Jos klausia, kada gi sutiks sau skirtąjį. Dažnai atsakymas būna šokiruojantis – visi sutiktieji ir buvo jai skirtieji, kaip tik tokie žmonės, kurie geriausiai atitinką ją tokią, kokia yra dabar. Čia vėlgi būtų labai žalingas ateities prognozavimas, nes kortos parodytų jog ir sekantį kartą atvėrus širdį, ji bus sudaužyta. Kaip gi su tokia žinia gyventi, kaip rasti savyje drąsos mylėti? O gilesnis žvilgsnis gali padėti suprasti, kokiomis savo klaidingomis bei ribojančiomis nuostatomis tokia moteris kliudo sau rasti laimę santykiuose bei pritraukia tokius vyrus. Kokias vidines savybes ji galėtų koreguoti ar ugdyti savyje, kad ją atitiktų jau geresnis partneris ir jų santykiai būtų laimingesni.

„Kai darbe prasidėjo etatų mažinimas, pablogėjo finansinė padėtis, nuoširdžiai meldžiau Dievo, kad viskas būtų gerai, kad padėtų man šią situaciją išspręsti palankiai. Po kelių savaičių sužinojau, kad esu atleista, likau be darbo, pajamų. Pykstu ant viršininko, Dievo, savęs, likimo. Ir klausiu, už ką man taip. Buvau labai gera, atsakinga darbuotoja, tiesa, kartais pagalvodavau, kad sėdžiu ne savo vėžiose, bet nieko nenorėjau keisti, nes ši veikla suteikė finansinį stabilumą. Tai jau ne pirmas kartas, kai tenka viską pradėti iš pradžių. Kodėl man taip baudžia likimas, ką darau ne taip?“ Silvija.

Nemažai žmonių klaidingai suvokia, kas turi atnešti tikrą laimę ir prašo dalykų, kurie vėliau atsigręžia bumerangu. Meilė ir pinigai – tai du dalykai, dėl ko dažniausiai į mane kreipiasi žmonės. Visi nori būti sėkmingi ir po tuo sėkmės „skėčiu“ sutalpina viską. Tarsi sėkmė gali pakeisti reikalingas vidines savybes ir darbą su savimi. Manau, jog žmonės netgi per mažai kreipia dėmesio į savo norus, per dažnai neleidžia sau jų siekti ir taip tik stabdo savo pačių augimą. Net jei vėliau paaiškėtų, kad tai neteikia pasitenkinimo, būtų vertinga patirtis, galinti nuvesti prie kažko geresnio. O tie, kurie apskritai nustoja tikėti, jog galėtų gauti, ko nori, tampa pavydūs ir pikti. Problema dažniausiai yra ta, kad žmonės bijo tų pokyčių, kurių reikia, kurie neišvengiami, kad išsipildytų jų noras. Taip, kartais tas kelias iki tikrosios laimės ir sėkmės būna kupinas išbandymų, nelengvas, bet be jo tiesiog mes negalime priaugti iki savo svajonės. O tada kaltiname pasaulį, beširdį Dievą, aukštesnias jėgas, kurios iš tiesų pažeria išbandymus vien dėl mūsų pačių gerovės.

Puikus pavyzdys buvo moteris, kuri kartą paprašė atlikti manęs Reiki seansų. Iš pradžių ji norėjo laimingų meilės santykių, bet mums išsikalbėjus paaiškėjo, jog ji yra su žmogumi vien dėl finansinės naudos, nes be jo užsienyje neišsilaikytų. Ji puikiai suvokė, kad partneris jai netinka ir nemato su juo ateities. Aš ją perspėjau, jog kito žmogaus nepakeisi pagal savo norus, tad paprašius laimingų santykių, šie gali nutrūkti, kad galėtų užsimegzti kiti. Dėl ekonominių priežasčių ji to pabijojo ir persigalvojusi paprašė reiki seanso, sustiprinančio jos finansinę gerovę. Tačiau Visata išgirdo jos tikrąjį norą, o gal šie norai buvo neatsiejami vienas nuo kito ir nusprendė išvesti ją iš aklagatvio vieninteliu įmanomu būdu – jau po pirmojo reiki seanso jie su sugyventiniu susipyko ir išsiskyrė. Ko gero, kad pasikeistų jos finansinė padėtis, ji turėjo netekti turėtos atramos ir atsidurti išties kritinėje situacijoje. Aukštesniosios jėgos geriau žino, ko mums reikia. Todėl atsiunčia tam tikrus išbandymus, sunkumus ar pokyčius tam, kad padėtų mums priaugti iki savo norų ir juos realizuoti. Juk tobulėjame būtent per gyvenimo pamokas, todėl kaltinti nieko nereikia: nei savęs, nei Dievo.

Silvijos atveju panašu jog Visata išgirdo jos širdyje turėtą jausmą jog sėdi ne savo rogėse ir suteikė pagalbą rasti savo vietą, veiklą, kurioje galės save realizuoti. Dažnai tą matau, kad išsakius norą Visata sukuria galimybę ją įgyvendinti, pamasina meduoliu tačiau jei patys nepakylame iš vietos ir neiname pirmyn, mus paragina jau bizūnu. Atrodo tarytum užsisakius kokio nors noro įgyvendinimą, pokyčius mums nebeleidžiama likti vietoje. Manau tai reikštų stagnaciją ir degradaciją jei atsisakai augti, seksi savo širdimi ir tikraisiais norais, todėl mums ir padeda tiek meduoliu, tiek ir bizūnu. Jei Silvija būtų pati ėmusi ieškoti kur gi jos vieta, jai tinkamas darbas, viskas būtų praėję sklandžiau ir lengviau, jai būtų atsivėrusios galimybės. O per ilgai delsus, vadovai pasąmonėje pajuto jog ji sėdi ne savo rogėse ir nusprendė ją atleisti. Tai pagalba jai, o ne skriauda, net jei šiuo metu taip neatrodo. Apibendrindama pasakysiu Būkite atsargūs su savo norais, nes turėsite juos įgyvendinti.