Nepastovioji Fortūna ir lemtis

Kaip jūs įsivaizduojate sėkmę? Ar laikote save sėkmingu? Kaip manote, nuo ko tai priklauso? Tradiciškai sėkme laikomas atsitiktinių aplinkybių sutapimas nulemiantis situacijos palankią ar nepalankią baigtį. Sėkmės nepastovumas visais laikas vertė žmones stengtis ją perprasti, jai įtikti ar ją permaldauti. Požiūrį į sėkmę geriausiai atspindi deivė Fortūna – moteris užrištomis akimis sukanti gyvenimo ratą. Žmonės sukasi įsikibę į šį ratą. Kažkas kyla, kažkas krenta, kažkas yra pačiame dugne, o kažkas pačioje viršūnėje. Vieni trokšta išsilaikyti kur yra kiti laukia kol „sėkmė“ pasikeis. Bet ar pastebite koks pasyvus vaidmuo šiame sėkmės žaidime lieka žmogui? Tarsi nuo mūsų niekas nepriklauso, tarsi nesame patys atsakingi už savo sėkmę. Ar iš tiesų sėkmės sulaukia tie kurie jos pasyviai laukia?

Sėkmė susijusi su dar viena dažnai klaidingai suprantama sąvoka – lemtimi arba likimu. Daugelis lemtį apibūdina kaip kažką kam skirta įvykti nepaisant to, ką mes darome ir ko siekiame. Sėkmė, lemtis tai dalykai, kurie tiesiog atsitinka… Ar tikrai taip…? Daugelio tautų mitologijoje sutinkamos trys lemties deivės-  audėjos Nornos. Viena jų audžia kiekvieno žmogaus gyvenimo siūlą, kita jį atmatuoja, o trečia nukerpa ir užbaigia gyvenimą. Visų žmonių gyvenimo gijos nėra atskiros, jos suaudžiamos į bendrą audeklą, kuriame viskas su viskuo susiję, persipindami į įstabiausius raštus. Tačiau šį raštą kuria jau ne lemties deivės, o pats žmogus. Visi ankstesni žmogaus sprendimai „nulėmė“ kur jis yra dabar ir kas yra prieš jį, tačiau kaskart priimdamas naują sprendimą žmogus keičia kryptį ir audžia naują raštą.

Lemtis yra suma to kas mes esame, kokiu keliu atėjome iki dabarties akimirkos ir kokia kryptimi pasuksime dabar. Tai nulems ateities galimybes bei praėjusių ir dabartinių veiksmų pasekmes. Mes esame savo likimo bendraautoriai, atsakingi už raštą, kurį išausime iš savo gyvenimo gijos.

Kai sudėtingi ir daugiasluoksniai gyvenimo gijų raštai persipina atrodo, kad visiško atsitiktinumo dėka sutapo tam tikros aplinkybės ir nulėmė vienokį ar kitokį rezultatą ir sakome jos aplankė sėkmė ar nesėkmė. Bet jei prisiminsime, kad savo raštą kuriame patys, vadinasi savo valia atsidūrėme reikiamu laiku, reikiamoje vietoje ir siekdami tinkamo tikslo, užsiimdami tinkama veikla ir štai Fortūna atveria duris ir apdovanoja savo malonėmis.

Gyvenimo raštai mums dažniausiai nesuprantami nes žvelgiame į juos iš pernelyg arti. Kaip Naskos piešiniai, kurie esant ant žemės atrodo kaip keistos beprasmės linijos, o žvelgiant į jas iš aukštai išryškėja raštas, simetriškas ir prasmę turintis piešinys. Tie, kas eina savo širdies padiktuotu keliu, įsiklauso į sielos balsą susiderina su aplinka ir darniai įsipina į bendrą raštą, jie dažniau patiria vadinamąja sėkmę. O tie kas blaškosi, neturi didesnės vizijos ir tikslo, gyvena tik šia diena ir žvelgia tik sau po kojomis nesusiderina su bendru gyvenimo raštu ir patiria „nesėkmes“.

Man labai patinka vienas posakis, kad sėkmė yra ten, kur susiduria pasirengimas ir galimybės. Sėkmė ateina ne pas tuos, kurie pasyviai laukia, o pas tuos, kurie planuoja, ruošiasi, siekia savo tikslų ir tikėdami jais pastebi, o dažnai net ir pritraukia tas aplinkybes, kuriomis pasinaudoję pasiekia sėkmę. Na bent iš šalies stebinčiajam tai atrodo kaip sėkmė, bet iš tiesų tai tikėjimo (savimi ir pasauliu) ir atkaklaus darbo rezultatas.

Tikiuosi šios mintys įkvėps jus prisiimti atsakomybę už savo lemtį ir sėkmę ir tapti aktyvesniais savo lemties bendraautoriais. Nors magijoje naudojami sėkmės apgręžimo kerai, tačiau tokia priemonė skirta apsivalyti nuo iš išorės gautos ir pačių sukurtos neigiamos energijos ir prisipildyti pozityvios gyvybinės energijos. Jei po sėkmės apgręžimo ritualo žmogus ir toliau puoselės „nesėkmes“ traukiančias mintis ir gyvens nejausdamas atsakomybės už savo gyvenimą ir ateitį tokio ritualo rezultatai truks taip trumpai, kad vos spėsime juos pastebėti. Sėkmės ir laimingos lemties pagrindas ir pradžia yra mumyse.

Comments

  1. Giedre

    As manau, kad sekme yra subjektyvus dalykas. Daug zmoniu perka loterijos bielietus, tikedamiesi sekmes, t.y. laimeti. Taciau, kiek laimejusiuju nuo to tapo laimingesni? Tokia sekme daznai uztraukia daugiau vargo, nelaimiu ir pykciu. Vienas, atrodo, turi viska, apie ka galima svajoti, taciau jauciasi nelaimingas. Ar tai sekme? Manau, kad ne. Todel daznai sutinku zmoniu, kurie serga labai sunkiomis ligomis, nevaiksto, nemato, bet kokie jie laimingi! Manau cia yra pati didziausia gyvenimo sekme, kai zmogus, nepaisant visu negandu jauciasi laimingas. Viskas priklauso nuo zmogaus poziurio.

Reply to Giedre Cancel

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.