Magiškasis Penktadienis- Ar aš prakeiktas?
Ar aš esu prakeiktas ar tai tiesiog karmine skola?
Aš suprantu, kad kiekvienas gimdamas čia žemėje privalo išgert savo karčia taurę kančios. Bet kai ji rodos sklidina imi įtarti, kad kažkas ne taip. Imi manyti, kad esi arba prakeiktas arba esi kaltas pats dėl susidariusios situacijos.
Virtinė klaidų. Mano finansinė situacija apgailėtina, netgi kaip lietuvis gyvenu blogai, žemiau skurdo ribos, sveikata prastoka, grumiuosi su keliom klastingom ligom iškart. Santykiai su artimaisiais pašliję. Kadangi tapau neįgaliu, tenka gyvent su mama ir jaunesniu broliu, nes gaunu bazinę ligos pašalpą. Su jais nuolat konfliktuoju, nes aš labai taupus žmogus, o jie nori gyvent neskaičiuodami, jie nuolat gyveno į skolą, bet paskutiniu metu, nebepakeliam skolų naštos, tenka gyvent pusbadžiu.
Išeičiau gyvent savarankiškai, bet su tokiom pajamom, nebent pas gimines. Bet dėl nuolatinių apnikusių bėdų kiti artimieji mūsų nebegerbia, pabodom mes jiems, o aš esu orus žmogus, o vienas neišgyvenčiau su keliais šimtais litų.
Iš esmės noriu paklaust ar tai kažkoks piktavalis įsikišo į mano gyvenimą, ar tai tiesiog Dievo duotas likimas. Jei bus pirmas variantas reiks imtis kažko, bet jei viskas taip ir turi būt, gyvensiu ir kovosiu toliau. Tiesiog nenoriu niekam dovanot to kas man teisėtai priklauso. Ačiū už išklausymą. Ramūnas.
Sveikas Ramūnai, jau praėjo daugiau nei daug laiko nuo tada kai atsiuntėte šį klausimą ir labai tikiuosi jog ji seniai pasikeitė į gerą, tačiau manau šie klausimai ir paliestos temos gali būti naudingi daugeliui žmonių, todėl radusi laisvą valandėlę panorau parašyti būtent apie jūsų situaciją. Jei perskaitysite, būtų smagu jei parašytumėte kaip jums sekasi komentaruose, ar su laiku savo situaciją ėmėte vertinti kitaip.
Pirmiausia atsakysiu į jūsų klausimą ar esate/buvote prakeiktas ar kitaip paveiktas kito asmens piktos valios, o tuomet pažvelgsime giliau.
Kaip matome iš šviesių kortų esate „švarus”, jokio prakeikimo, porčios ar nužiūrėjimo ant jūsų nėra ar bent jau tai nėra tikroji jūsų problemų priežastis.
Pati turėdama genetinę ligą, dar vaikystėje išgirdusi žinią jog liko trumpai gyventi, išmokau į gyvenimą žvelgti giliau ir pakeičiau klausimus kodėl, už ką, į kokiu tikslu. Tai viską keičia.
Pradėkime nuo karmos, nuo lemties, nuo kančių taurės. Absoliučiai nesutinku su jumis jog į šią žemę ateiname išgerti savo karčią kančios taurę. Kas, kam ir kokiu tikslu mums būtų ją paruošęs, kam iš to kas gero? Koks turėtų būti piktavalis, kerštingas kūrėjas tiesiog mus mesti į žemę pasikankinti. Aš giliai jaučiu kūrėją kaip mylintį, tačiau esantį virš dualumo, virš gėrio ir blogio suvokimo ir siekiantį išreikšti save, savo begalinį potencialą per mus ir visas įmanomas patirtis bei išraiškas. Kūrėjui visos patirtys yra lygios ir jis suteikė mums, laisvą valią kurti ir rinktis patirtis, kurias gausime. Tiesiog mes nevisai suprantame kaip kuriame tas patirtis ir kaip kurti kitokias. O kūrėjui davusiam mums laisvą valią ne „į galvą” neateitų įsikišti ir pakeisti tai, ką sau susikūrėme į kažką kito, „geresnio”, kai tame lygmenyje visos patirtis lygios, nėra skirstymo į geras ir blogas.
Karma tai ne bausmė, tiesiog priežasties ir pasekmės ryšys, visiškai neutralus savo esme. Pernelyg primityvu būtų manyti jog va susikūrėme blogos karmos, dabar turime atkentėti,išgerti tą karčią taurę ir kai ji pasibaigs, gausime saldžią. Gal bus aiškiau jei atsiribosime nuo linijinio laiko suvokimo ir minties jog neigiamą karmą sukūrėme praeityje, o pasekmes gauname dabar. Įsivaizduokime jog kuriame ją dabar ir patiriame dabar. Veiksmai ir išoriniai rezultatai yra tik galutinis ilgesnio proceso etapas, žiūrėkime iš ko jie kyla, kuriame lygmenyje mes kuriame savo karmą ir realybę.
Rezultatai kyla iš veiksmų – veikimo ar neveikimo, veiksmai iš sprendimų, sprendimai iš mūsų minčių ir jausmų, o mintys ir jausmai iš mūsų įsitikinimų,o įsitikinimai iš patirties. Remiantis turima patirtimi (šio gyvenimo ir galbūt ankstesnių gyvenimų), mes turime tam tikrus sąmoningus ir daug gilių pasąmoninių įsitikinimų apie save, gyvenimą, pasaulį. Pirmiausia mes suformuojame tuos įsitikinimus, o jau po to jie formuojamus ir mūsų pasaulį, nes esame kūrėjai ir kuriame savo realybę tokia, kokia įsivaizduojame ją esant.
Atkreipiau dėmesį į kelis jūsų įsitikinimus išryškėjusius laiškelyje, tad aptarkime juos ir kaip jie gali formuoti jūsų realybę.
Pradėjote nuo to, kad gyvenime kančia yra savaime suprantamas dalykas ir ją reikia tiesiog atkentėti. Jei tuo tikite, vadinasi tikitės gauti tų kančių, kuriate kančias, tačiau jos neduoda nieko gero, neneša jokios naudos. Mano įsitikinimai tokie, jog mes gauname ne kančią, o iššūkius ir galimybes augti, išreikšti save vienu ar kitu būdu. Kaip pamokančioje istorijoje mažoji siela, kuri norėjo patirti save kaip atleidžiančią, bet rojuje nebuvo kam atleisti, visi buvo tobuli ir geri. Todėl kitos mylinčios sielos pasisiūlė kartu keliauti į žaidimų aikštelę Žemę ir atsiskyrę nuo vienybės bei pamiršę savo tobulumą sukurti sąlygas mažajai sielai atleisti ją nuskriausdami. Skriaudos prasmė ir tikslas nėra tą skriaudą atkentėti, jos tikslas yra suteikti galimybę atleisti. Kiekvienas sunkumas, su kuriuo aš susiduriu savo kelyje, kiekvienas iššūkis problemos pavidalu suteikia man galimybę išmokti kažko naujo, atrasti ar išsiugdyti savyje naujas savybes, išreikšti ir patirti save kaip kažką naujo. Kaip minėjau – kūrėjo visos kūrybos tikslas ir yra išreikšti ir patirti viską, kuo jis yra. Kaip manote, ar tokia požiūrio korekcija padėtų jums gyventi pozityvesnį ir laimingesnį gyvenimą? Drąsiai pasimatuokite naują įsitikinimą ir žiūrėkite ar norite jį pasilikti ir jau per šį naują filtrą matyti bei kurti realybę.
Dar paminėjote jog esate orus žmogus ir negalite prašyti pagalbos. O jei mažoji siela mūsų istorijoje būtų norėjusi patirti ne atleidimą, o dosnumą ir kilnumą? Jei visi aplinkui tobuli ir turintys viską, ko jiems reikia, kam ji parodys dosnumą ir kilnumą, kam to reikės? Tas posakis jog geriau duoti nei imti, maloniau dovanoti nei gauti dovanų yra klaidinantis. Taip, parodžius kažkam kilnumą, suteikus pagalbą tai praturtina sielą, tačiau tai neįmanoma jei niekam nereikės pagalbos arba tie, kam jos reikėtų jos nepriims iš orumo-išdidumo-susireikšminimo-puikybės. O jūsų kortose išdidumas labai ryškus, gal todėl gyvenimas ir suteikia pažeminimus, kaip galimybę išmokti priešingų savybių ir atrasti vidinę harmoniją.
Man anksčiau atrodė baisus pažeminimas prašyti reikalingos pagalbos. Esu stovėjusi šalia stačių laiptų, prie kurių nebuvo ranktūrio ir jaučiau žodžiais nenusakomą kančią, kad mano kojos per silpnos ir neįsikibusi negaliu užlipti ir reikia prašyti praeivių pagalbos. Tačiau dabar žiūriu į tai visai kitaip ir primenu sau leisti žmonėms man padėti Juk neleisdama atimsiu iš jų galimybę duoti, išreikšti save kaip gerus, kilnius, užjaučiančius, dosnius ir paslaugius. Jeigu likimas pastatė į tokią padėtį, kad reikia pagalbos, vadinasi siela turi per daug išdidumo, yra linkusi atstumti kitur ir galvoti tik apie save ir jai reikia išmokti kuklumo bei nuolankumo, reikia išmokti teisingai prašyti ir priimti pagalbą, prisiminti jog visi esame susiję ir niekas nėra izoliuotas. Manau šitaip pakeitus įsitikinimų sistemą gyvenimas taps lengvesnis.
Taip pat minėjote jog esate kilęs iš šeimos, kurioje požiūris į pinigus neharmoningas ir panašu jog atmetęs jų pasaulėžiūrą nuėjote į kitą kraštutinumą, į skurdo/stygiaus mentalitetą. Matydamas jų švaistymąsi ir gyvenimą ne pagal galimybes jūs sau aiškiai apibrėžėte kokios tos jūsų galimybės ir stengiatės į jas įtilpti, tačiau kam jums tos galimybių lubos, kliudančios gauti ir turėti daugiau?
[asg-content-box boxcolor=”green” boxtitle=”” boldtitle=”false” boxexpand=”false” showcontent=”false”]Kortos atrodo lyg vaizduotų žmogų turintį talentą, gabumą, kažką, ką gali duoti pasauliui. Tai tai konkretus gabumas ir darbas, kurį galite atlikti, o gal esmė apskritai būti įkvėpimu ir pavyzdžiu aplinkiniams, kurie patys savyje ras jėgų gyventi, veikti matydami jūsų pozityvų nusiteikimą ir gyvenimo džiaugsmą net sunkesnėmis aplinkybėmis.[/asg-content-box]
Grįšiu prie to, nuo ko pradėjau – nuo idėjos jog savo realybę kuriame dabar, tuo, kas esame, tuo, kokiu dažniu vibruojame. Nors praeities patirtis, turimi pasąmonėje įsitikinimai yra nepaprastai stiprus įprotis ir nelengva jį pakeisti, tačiau vis dėl to savo mintis galvojame mes, o ne jos mus, savo jausmus jaučiame mes, o ne jie mus, tad galime rinktis. Vienąsyk pasirinkus situaciją vertinti ir jaustis kitaip, sekantį kartą bus lengviau ir su laiku ir atkaklumu įvesite naujus įsitikinimus, naujus mąstymo ir reagavimo įpročius.
Žinoma yra priemonės bei technikos tam palengvinti ir pagreitinti. Aš dirbu su čakrų valymu, padedu pašalinti energetinėje sistemoje turimus blokus, kurie yra ne kas kita kaip emocinės traumos ir ribojantys, negatyvūs įsitikinimai. Darau Reiki seansus padedančius atgauti vidinę pusiausvyrą ir harmoniją, pakelti savo vibracinį dažnį. Taip pat eksperimentuoju su nauja technika – įstrigusių negatyvių emocijų išlaisvinimu, kuri atrodo daug žadanti. Norintiems parenku terapinius eterinius aliejus ne tik fiziniam poveikiui, bet ir emociniam gydymui, pasąmonės programų perrašymui, vibracijos pakėlimui.
Suprantu, kad paprasčiausia ieškoti kaltų, kas čia nužiūrėjo ar prakeikė, o neradus nuleisti rankas ir pasiryžti toliau gerti iš tos karčios kančių taurės. Tačiau aš siūlau kitą kelią – darbą su savimi. Paprastai sakant siūlau neieškoti nuskausminamųjų, o nustoti kalti sau per pirštą. Neįsivaizduoju kodėl daug kam tai atrodo sunkesnis kelias, kai iš tiesų tai yra vienintelis kelias.
Sveiki noreciau suzinoti ar as ir mano vaikai prakeikti prasau pagalbos mano tevai bendravo su cigonais dingo cigonei pinigai prakeike mano tevus mus visus vaikus sake musu vaikus noreciau suzinoti ar tikrai mes prakeikti kaip galima viska istaisyti tevu kalte jei tai tiesa nes nei vaikam mano nei man nesiseka gyvenimas prasau padekit man kaip nuimti prakeiksma aciu jums labai
Nuostabus apibudinimas, prisitaikiau ir sau, ir manau daugelis galetu prisitaikyti daug ka sau.
Aciu uz ikvepiancius zodzius!
as gimiau silpna, bet moku matyt ateity, sergu, man tik 19 o turejau 3 operacijas, man visiskai niekas nesiseka. galiu priverst vyrus mane mylet bet as pati ju neysimyliu nebent trumpam, regiu vizijas, po kurio laiko viskas taip ir nutinka kaip maciau, zinau kada kas mirs. mieliau iskeisciau visa tai i bent gabalely sveikatos 🙁
na daugumos iš mūsų galimybes ribotos, kai kurie neturi sveikatos, kiti nepakankamai gabūs pasiekti, ko nori, gimsta neturtingoj šeimoj ir t.t. . Galbūt būtų galima mokytis kažkokio amato dar pagal galimybes