Laba diena. Nesiburiu nuolatos ir negalėčiau teigti, jog visuomet pasitikiu tokiais dalykais. Tačiau šiuo metu jaučiuosi pasimetusi ir ieškau bent kokio nors ženklo kaip elgtis toliau. Paauglystėje patyriau prievartą ir deja, iš baimės ir dėl kitų priežasčių,nesikreipiau pagalbos, niekam apie tai nesakiau. Žaizdoms pradėjus gyti ir nustojus bijoti kalbėti apie tai, papasakojau artimiems žmonėms. Apie tai žino ir dabartinis mano draugas. Tačiau, rodos, jam tai yra sunkiau pakelti nei broliui ar mamai. Jis nuolatos atakuoja mane, kaltina ir mano, jog jei nesikreipiau pagalbos tada ir “nieko nedarau” dabar, esu to verta, pati kalta. Negaliu pakęsti tokio žeminimo, bet kartu myliu jį. Taigi, klausimas būtų, ar man reikėtų užtrenkti duris jam čia ir dabar, ar suteikti galimybę suprasti mane ir padėti jam? Galbūt jis man nėra skirtas, o galbūt aš pati elgiuosi neteisingai? Išties būčiau dėkinga, jei padėtumėt man, nes rodos, kad artimų žmonių išsakomų žodžių negana ir nerandu atsakymų.

Sveika Agne, tai kas įvyko jūsų praeityje yra labai liūdna ir skaudu, taip pat kaip ir tai, kad laiku negavote reikiamos pagalbos. Iš šalies žvelgiant jūsų vaikino elgesys atrodo tiesiog žiaurus – kaltinti auką dėl to, ką ji patyrė. Galbūt dvasiniame lygmenyje mes visi pasirenkame mums tobulėjimui reikalingas patirtis, nesąmoningai sukuriame situacijas ir pritraukiame žmones, kurie turi mums padėti augti. Tačiau KALTĖS jūsų nėra jokios, yra tik patirtis, kuri yra viena iš daugelio gerų ir blogų patirčių gyvenime. Pakartokite tai pati – jūs nekalta dėl to, kad jums nutiko.

Bet sąžiningumo dėlei pažvelkime į tai iš vaikino pozicijos, juk esate labai jauni ir jis neturi nei gyvenimiškos patirties nei psichologinių žinių kaip padėti jums susitvarkyti su jūsų trauma. Jis kaip vaikinas su standartine instinktų komplektacija nori arba kovoti arba bėgti. Atrodo viršų ima kovos instinktas, bet jam nėra nuo ko jus apginti kai dabar viskas bėra jūsų pačios prisiminimas ir išgyvenimai. Nesant į ką nukreipti savo pykčio dėl to, kas jums nutiko pyktis nedingsta ir jis kliūna jums, kad ir kaip tai atrodo neteisinga ir nepelnyta.

Ar jums pripažinti savo kaltę dėl to kas įvyko? Žinoma ne. Ar jums taikstytis su jo elgesiu? Taip pat ne, nes taip tik leisite save dar labiau traumuoti, sunaikinti likusį pasitikėjimą savimi ir savigarbą. Palikti jį? Jei jis jums brangus taip pat būtų gaila. Gal pirmiausia reikėtų suprasti, kad jis ne jūsų gydytojas, psichologas, kunigas ir neverta užkrauti jam tokių problemų, kurių jis tikrai negali išspręsti, pati matote kuo virto jo mėginimas. Jeigu jums reikia su kažkuo pasikalbėti apie tai, kas nutiko, pagalbos atstatyti sužeistą asmenybę kreipkitės į specialistą.

Įsižiūrėkite į jums iškritusias kortas. Pirmoji korta Taurių 7 rodo ką jums reikia šiuo metu suprasti apie savo praeities patirtį. Matote kaip žmogus žvelgia į visą gausybę taurių su įvairiu turiniu? Tai jūsų praeitis, kurioje daug ir gero ir blogo. Korta tarsi rodo, jog patirta prievarta nėra „viskas kas jūs esate” tai tik dalelė visos jūsų asmenybę suformavusios patirties ir nebūtina jos daryti dėmesio centru santykiuose su vaikinu. Vienos kortos turinys yra uždengtas, gal ir jums kai ką verta tiesiog pridengti ir susitelkti į tai, ką patyrėte gero, ko išmokote iš visų savo patirčių.

Antroji korta atskleidžia ką jums reikia žinoti apie judviejų su draugu santykius. Žmogus kortoje apibintuota galva, matosi, kad jis patyrė traumą (kaip ir jūs), tačiau jis neleido, kad jinai jį palaužtų, jis toliau tvirtai stovi. Kad išstovėtų jis remiasi į lazdą, galbūt ir jums reikia šiokios tokios atramos. Tačiau ar toks kitos lazdos už nugaros nepanašios į tvorą ar grotas, kuriomis atsiskiriate nuo aplinkos ir turbūt savo draugo? Leisdama patirtai prievartai tapti jūsų gyvenimo ir dėmesio centru užsidarote tais prisiminimais, atsargumu, nepasitikėjimu, poreikiu atsiremti į kažką. Kaip manote ar jums išties reikalinga ta nuo gyvenimo ir galbūt gerų dalykų skirianti tvora, užsidarymas ir susitapatinimas su savo skausmu?

Trečioji korta duoda jums patarimą. Šioje kortoje matome jaukų, šiltą ir saugų kiemą, tai uždara erdvė, tad galbūt tokia pat saugi kaip ir antrojoje kortoje. Tačiau joje jau du žmonės. Ir dalinasi jie ne skausmu ir tragedijomis, o kažkuo gražiu ir laimingu – matote kaip vienas žmogeliukas įteikia kitam taurę pilną gėlių? Ir visos kitos taurės pilnos gėlių, nebėra taurės su bloga patirtimi ir slaptu turiniu. Taigi aš šios kortos patarimą suprantu kaip pasiūlymą susitelkti į gerus dalykus, nedaryti patirtos prievartos centrine savo asmenybės ir gyvenimo ašimi apie kurią viskas sukasi, pačiai sau priminti kiek gero turite, kuo galite pasidalinti ir puoselėti santykiuose tuos geruosius dalykus. O praeities traumos paliktas žaizdas turėtumėte ne užkrauti vaikinui, kuris nežino kaip jums padėti, o gydytis pati ieškodama gilesnių, dvasinių atsakymų ir naujo požiūrio, arba su specialistu, kuris žinos kaip jums padėti. Pasakykite savo vaikinui tiesiai, kad visa pagalba, kurios iš jo trokštate tai apkabinimas kai jums užeina liūdesys ir kad norėtumėte nebekankinti savęs vėl ir vėl skausmingo įvykio prisiminimais, o gyventi toliau susitelkus į geruosius dalykus. Sėkmės.

Norinčius atsiųsti savo klausimą nemokamam penktadienio būrimui kviečiu perskaityti šios akcijos-atrakcijos sąlygas ir taisykles čia: Magiškasis penktadienis – nemokami būrimai. Jei skubate, arba turite sudėtingesnį klausimą nei priimami nemokamam būrimui galite užsisakyti asmeninę konfidencialią ir kur kas išsamesnę mano konsultaciją.